linkėdama smagių ir jaukių žiemos švenčių - siunčiu V. Šekspyro posmelį ...
Kaip išmintingas meistras patyliukais
Stebuklų šventę mums surengia Laikas,
Čia pat neliauja savo ratą sukęs,
Kur mes į koją niekaip nepataikom.
Net nematai, o vasara panyra
Dienų ir valandų tėkmėj į gruodį;
Belapiai medžiai, syvai jų apmirę,
Apmirus žemė po baltom paklodėm.
Išliko vien tik rožių aromatas,
Lakus belaisvis į stiklus įkliuvęs,
Kai speigas mus ir šalčmirystė krato,
Jis primena, kas vasarojant buvę.
Mes matome, kas žiedui atsitiko,
Tačiau skaisti substancija išliko.
Širdingai...
Jovita
