Raganė - vijoklių karalienė, užburianti žiedų kiekiu, jų formomis bei spalvomis. Manau, kad tai romantikų augalas :)
Geriausia sodinti ankstyvą rudenį arba kuo ankščiau pavasarį, pašalui išėjus, kol dar augalai nesužaliavo, kol nėra aukšta oro temperatūra ir dirvoje pakanka drėgmės. Tinkamu laiku pasodinti augalai geriau prigyja, patiria mažiau streso ir laistyti reikia rečiau. Vazonuose augintas raganes (kartais net su žiedais) pasodinę turime bent 2 savaites laistyti kasdien.
Raganės vienoje vietoje auga tikrai ne vienerius metus, savo aukštį bei grožį pasiekia per 2-3 metus - todėl labai svarbu išrinkti tinkamą vietą sode ar kieme.
Svarbu atsižvelgti į :
reikės atramų ar gėlių arkų (medinių ar metalinių) vijokliniams augalams. Jų dydis priklausys nuo Jūsų raganės -"alpinistės" augimo galimybių - pvz: augs 4 metrus (bet yra rūšių augančių tik iki 1,20 m.).
reikia bent 6 val. saulės, didžioji žiedų dalis sukasi į pietinę pusę (!). Norėtųsi mums patiems grožėtis gausiai žydinčia ragane pro kambario langą ar sėdint ant senojo suolelio. Bet galima nusisukusiais žiedais džiuginti ir kaimynus...
ar augalas, pritvirtintas ant pvz: ant medinės arkos (o ji žmogaus ūgio !), nieko neužstos? O gal priešingai - vasarą savo vešlia žaluma pridengs nuo svetimų akių...o gal tokia žydinti arka taps "žaliais raganų vartais" į prieskonių sodelį ar papuoš sodo takelį. Sodinant/kuriant "žalius vartus" reikėtų sodinti 2 (arba net 4 panašaus augumo) raganes, galbūt net skirtingų žiedų formų, spalvų ar atspalvių.
3. Duobė raganei sodinti turi būti labai gili, apie 50 cm., nes:
šaknys užauga ilgos, mėsingos, net iki 0,5 m.;
sodinsime 20 cm (reikia liniuotės :) ) giliau nei augo vazone!!! Iš atsidūrusių po žeme šakų susiformuos papildomos šaknys, augalas sustiprės ir išleis į paviršių naujų ūglių, daug geriau žiemos.
duobės dugne reikia pakeisti/pripilti derlingos, neutralios, kompostinės žemės. Į duobę supilti bent 2 kibirus vandens ir leisti susigeri (norim, kad augalas bent mėnesį turėtų drėgmės).
šaknis sodinant reikėtų kiek įmanoma ištiesinti ir , kad, iškastoje duobėje po šaknimis, dar liktų koks sprindis purios ir derlingos žemės. Jei duobė per sekli - dar pagilinam.
4. Pasodintą raganę, tiksliau likusias žemės paviršiuje šakeles surišame ir pritvirtiname prie kokio nors laikiklio, kad vėjas nejudintų augalo šaknų. Tai svarbu!
5. Būtinai gausiai palaistom. Prigijusios raganės laistomos gan retai, bet labai gausiai (kadangi šaknys yra labai giliai, tai neužtenka sudrėkinti tik dirvos paviršių).
6. Raganė mėgsta būti "šaltomis kojomis" - kad saulė nekaitintų augalo šaknų, per sprindį, iš pietinės pusės pasodinam daugiamečių augaliukų pvz.: melsvių (Hosta) (jų gausūs lapai užkloja žemę) ar katžolių (Nepeta cataria L)., ar ko širdis labiausiai geidžia...
7. Vėlyvą rudenį, raganę nuimame nuo atramų ir nukerpame, palikdami nuo žemės apačios apie 30-50 cm ilgio šakas . Padėkojame už žydėjimą :). Likusius kotus surišame, prispaudžiame prie žemės (o jie lankstūs!) kokiu nors akmeniu ir užpilame durpėmis ar žemėmis. Tegu žiemoja ir ilsisi iki kitos vasarėlės...
8. Pavasarį, paprastai balanžio pradžioje, reikia išvaduoti augaliuką nuo visų apdengimų, o augalui pradėjus labai energingai augti, naujuosius ūglius rišti prie atramų.
Raganės sodinimas - procesas, bet jį reikia padaryti tik vieną kartą...o grožėsimės ilgus metus... Tai labai paprastas, bet kartu ir labai įspūdingas vijoklis.
