Po šeivamedžiu gyvena... Kaukučiai

Sambucus

Nuo senų senovės lietuviai sodybose augino šeivamedžius (lot. Sambucus), ne tik gėrėjosi puikiais žiedais ir uogomis, bet ir juos naudojo maistui. Pasklaidžius semiotiko, mitologo A. J.Greimo knygą „Apie dievus ir žmones“ darosi aišku, kad šeivamedis mūsų mitologijoje užima svarbią vietą - po juo drauge gyvena Barzdukai ir Barstukai (barsto turtus). Kitaip tariant - Kaukučiai.Tai - chtoninės būtybės. Šeivamedžiui aukojamos aukos: duona, pienas ir alus. Šeimininkė, jei nori Kaukus, kurie dažnai prisistato poromis, prisijaukinti, turi stengtis juos tinkamai aprengti.Tam ji pasirenka Delčioje išpuolantį ketvirtadienį ir ima siųti Lino drabužį. Marškinėliai turi būti pagaminti per naktį, iš ketvirtadienio į penktadienį. Jų pagaminimas turi pereiti visas Lino paruošimo fazes. Šitaip pagamintas rūbas sudaro algą, kuri jungia visą šeimyną su savo Kauku. O Kaukas gi - naudos skalsintojas, kaip ir žemė, iš kurios jis kilęs, gausiai dalina savo gėrybes neišsisemdamas, t. y. skalsiai...