Malonumas auginti

Ligustras

2016-08-12 Parduodu ligustro sodinukus gyvatvorei  bei dekoratyvinius karpytus ligustrus.

Tel. 8-616-39919, el. paštas: zali.zalesiai@gmail.com 

Ligustrus (Ligustrum vulgare L.). – alyvmedinių šeimos krūmai – sparčiai augantys, linkę stipriai šakotis, nebijantys lietuviškų žiemų, sumedėję augalai. Birželio mėnesį žydi panašiais į alyvų baltais žiedais. Rudenį subrandina juodas blizgančias uogas. Ligustrų geros regeneracinės savybės, spartus žaizdų gijimas, todėl puikiai pakelia net stiprų genėjimą. Vertingos ir estetinės šių augalų savybės – nedideli lapai, tanki lapija, sodriai žalios spalvos vainikas. Visa tai sėkmingai gali būti panaudota  sodybų apželdinimui – karpomoms gyvatvorėms auginti. Ligustrų gyvatvorė gali užaugti iki 2 metrų aukščio. Tai puiki apsauga nuo aplinkinių žvilgsnių, sniego, vėjo. Ligustro sodinukai nėra labai brangūs – tai ekonomiškas pasirinkimas didelių sklypų savininkams. Kad ilga žalia siena neatrodytų nuobodžiai – priešais gyvatvorę galima pasodinti margaspalvių augalų.

Ligustrų gyvatvorės sodinamos rudenį orams atvėsus arba pavasarį pašalui išėjus. Paprastai sodinami 3 sodinukai metrui.

Ligustro gyvatvorė prieš karpymą ligustro_gyvatvore_1 Ligustro žiedai Picture 094 Picture 330 DSCF4428 - Copy  G_ 148 J 049 ligustras_medeliai_1 figurinis-augalu-karpymas-kaip-isgauti-formas images (3) ligustrai_2016 Ligustrum_conteiner DSCF4569 DSCF4439 - Copy

 

Tai vasaržalis, dvinamis augalas. Įprastai savo paplitimo areale medis užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio ir nuo 1 iki 4 m skersmens kamienu.  Jų lapai vėduoklės pavidalo, su 8–10 cm ilgio lapkočiu. Sėklos yra 2–3 cm ilgio ir 1,5 cm skersmens, jos turi mėsingą išorinį dangalą, todėl yra panašios į kaulavaisius. Mėsingasis sluoksnis šviesiai gelsvos spalvos, dvokiantis. Vidinė sėklos dalis valgoma, primeną briaunotą riešutėlį. Sėklos nunoksta spalio mėn. Pasėtos sudygsta po 3-4 savaičių. Mėgsta kalkingus, derlingus ir pakankamai drėgnus dirvožemius. Kaip manoma kai kurie ginkmedžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų.

Tai labai atsparus augalas, galintis ištverti didelius šalčius ir augti net 4 zonoje. Nereiklus dirvos sąlygoms. Yra žinoma, kad 4 ginkmedžiai išgyveno net po Hirošimos (Japonija) branduolinio bombardavimo. Ginkmedžiai atsparūs įvairių rūšių vabzdžiams, taip pat ligoms.

DSCF4605 DSCF4602

Skintos levandos

2016-06-26

tel.8-616-39919

Panevėžio r.

Žydi nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio.Šią karštą vasarą pražydo šiek tiek ankščiau.

Medicinoje levandos eteriniu aliejumi gydoma migrena, galvos skausmas, išsekimas, nemiga, širdies ritmo sutrikimai. Levandų kvapas gaivus ir tonizuojantis. Veikia kaip antidepresantas, ramina ir atpalaiduoja.

Parfumerijoje eteriniu aliejumi aromatizuojamos vonios, dedama į maisto patiekalus. Pagrindinė levandų kvapo smilkalų sudedamoji dalis yra kvapusis žiedų ir lapų aliejus. Spintoje įdėtos džiovintos levandos suteikia drabužiams malonų kvapą ir atbaido kandis.

Skintomis bei džiovintomis levandomis puošiami namai, interjerai.

Levandos_2016_06_2 Levandos_2016_06_3 Levandos_2016_06_4 Levandos_2016_06_5 Levandos_2016_06_6

Kilusi ši gėlė iš Šiaurinio pusrutulio, auga aukštuose kalnuose bei tropinėje Afrikos dalyje. Labiausiai paplitęs šio augalo pavadinimas yra pentinius, tačiau turi ir kitų vardų: Šekspyras šias gėles vadino Vieversio kulniukais, kiti žinomi pavadinimai yra Vieversio koja ir Riterio (Raitelio) pentinas.

 

G_ 441 Picture 084 Picture 083 Picture 131 Picture 132 Picture 151

Tuberoza

Tuberosa polyanthes – puošnūs ir kvapūs tuberozos žiedai nuo senovės buvo naudojami vestuvinėms girliandoms Indijos pietuose. Indonezijoje tuberozos žiedą seginti moteris išreikšdavo savo meilius jausmus mylimajam. Europon ši gėlė atkeliavo tik 17 amžiuje.

Beveik nėra žodžių išreikšti pasigėrėjimui, kurį sukelia egzotiškas, delikatus ir be galo jausmingas tuberozų aromatas.

Ryga 248_450x600    Picture 238 Ryga 139_800x600 Picture 242 Picture 243Picture 235  Ryga 135_450x600 Ryga 136_450x600 Ryga 137_800x600 Ryga 138_450x600        Ryga 246_800x600

Strelicija

2016-06-23

Parduodu streliciją, užaugintą iš sėklų. Augalo aukštis su vazonu – 1,70 m. Vazono diametras  – 0,32 m.

Strelicijos vadinamos “Rojaus paukšte”. Žiedai primena paukščio galvą su karūna, išauga balti, geltoni, žydri, oranžiniai žiedlapiai. Tai kambarinis augalas, bet puikiai vasaroja terasoje. Nereiklus.

Kontaktas : zalesiai.zali@gmail.com; tel. 8-616-39919

G_ 126 DSC_0218 DSC_0220 J 040 strelicija1 G_ 516

Anyžinis lofantas

Anyžinis lofantas

Notrelinių šeimos dekoratyvus, daugiametis žolinis 80-120 cm aukščio augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje dar mažai paplitęs.

Aplinkoje skleidžia malonų anyžius primenantį aromatą.

Šis augalas –tai savotiškas biostimuliatorius, ženšenio giminaitis. Augalai pasižymi antibakteriniu veikimu, mažina arterinį kraujospūdį, švelnina kosulį, stiprina širdies veiklą, žadina apetitą, gerina organizmo medžiagų apykaitą. Kai kurių šalių medicinoje naudojama senėjimo procesams sulėtinti.

Anyžinis lofantas ypač turtingas mikroelementais. Kaip rašoma literatūroje, jis sukaupia beveik visą Mendelejevo lentelę. Svarbu, kad tarp jų yra labai retų (seleno, jodo, cinko, vario, chromo, mangano ir kt. ), kurių mažai būna kituose augaluose, ir kurie labia reikalingi žmogaus organizmui.

Žaliavai pjaunami žydintys lofantai, jų žolė (lapai ir žiedai) džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Anyžinio lofanto žiedus ir lapus (ūglius) galima naudoti gydomosioms arbatoms paruošti, mišrainėms, salotoms, žuvies ir mėsos patiekalams paskaninti. Malonų aromatą anyžinis lofantas suteikia uogienėms, kisieliams, gaivinamiesiems gėrimams, sausainiams, pyragams ir tortams.

Picture 164 Picture 021 Picture 161

Picture 162